#phylosophy — Public Fediverse posts
Live and recent posts from across the Fediverse tagged #phylosophy, aggregated by home.social.
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
We have associated love with sex, and because there is pleasure in it, we have made an extraordinary thing of it. Sex has become the most important thing in life. We have tried to find some deep meaning in it, a deep reality, a sense of great union, oneness, and other transcendental things. Why has sex such significance in our life? Probably we have nothing else; maybe in every other field we are mechanical. There is nothing original in ourselves, nothing creative – not ‘creative’ in the sense of producing paintings, songs and poems, that is a very superficial part of what is really a sense of creativeness. As we are more or less secondhand people, sex and pleasure have become extraordinarily important. That is why we call it love, and behind that mask we do all kinds of mischievous things.
From The Awakening of Intelligence
-
We have associated love with sex, and because there is pleasure in it, we have made an extraordinary thing of it. Sex has become the most important thing in life. We have tried to find some deep meaning in it, a deep reality, a sense of great union, oneness, and other transcendental things. Why has sex such significance in our life? Probably we have nothing else; maybe in every other field we are mechanical. There is nothing original in ourselves, nothing creative – not ‘creative’ in the sense of producing paintings, songs and poems, that is a very superficial part of what is really a sense of creativeness. As we are more or less secondhand people, sex and pleasure have become extraordinarily important. That is why we call it love, and behind that mask we do all kinds of mischievous things.
From The Awakening of Intelligence
-
We have associated love with sex, and because there is pleasure in it, we have made an extraordinary thing of it. Sex has become the most important thing in life. We have tried to find some deep meaning in it, a deep reality, a sense of great union, oneness, and other transcendental things. Why has sex such significance in our life? Probably we have nothing else; maybe in every other field we are mechanical. There is nothing original in ourselves, nothing creative – not ‘creative’ in the sense of producing paintings, songs and poems, that is a very superficial part of what is really a sense of creativeness. As we are more or less secondhand people, sex and pleasure have become extraordinarily important. That is why we call it love, and behind that mask we do all kinds of mischievous things.
From The Awakening of Intelligence
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
What is love? Is it pleasure? Is it desire? Is it sex? Is it jealousy, possessiveness, domination, dependency? Is it? If you depend, then you are caught in fear. If I depend on my wife because she gives me pleasure, sexual or otherwise, if I depend on her for comfort, companionship, that dependency breeds fear, jealousy, hatred, antagonism, possessiveness, the desire to dominate. Is all that love? Question it, go into it, find out. And is love the pleasure that is associated with sex? Why has sex become so extraordinarily important in life? Why in the modern world, and also in the ancient world, have we made sex into such a colossal affair?
From Inward Revolution
-
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Take jealousy. Becoming aware that you are experiencing a certain feeling, you recognise it through the word ‘jealousy’. You have had the same feeling before, and the memory of that feeling, which you have named jealousy, pops up every time the feeling recurs and you say, ‘I am jealous.’ So you never look at the fact but merely recognise what you think is the fact. Now, what happens when you look at the feeling without the word ‘jealousy’, that is, without the whole business of verbalisation, recognition, association, memory? When, without the word, you look directly at that which you have called jealousy, is there jealousy? As long as you are merely going through the process of recognising, which is looking at the new thing in terms of what has been, conflict is inevitable. Therefore, there is no renewing; there is nothing new. This is a psychological fact. If you go deeply into yourself, you will see it all in a flash; you don’t have to listen to me or anyone else. In throwing off the burden of words, in being free of the whole structure of symbols, ideas, and looking directly at the thing itself, there is a rejuvenation, a freshness; something totally new is taking place.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200 -
Take jealousy. Becoming aware that you are experiencing a certain feeling, you recognise it through the word ‘jealousy’. You have had the same feeling before, and the memory of that feeling, which you have named jealousy, pops up every time the feeling recurs and you say, ‘I am jealous.’ So you never look at the fact but merely recognise what you think is the fact. Now, what happens when you look at the feeling without the word ‘jealousy’, that is, without the whole business of verbalisation, recognition, association, memory? When, without the word, you look directly at that which you have called jealousy, is there jealousy? As long as you are merely going through the process of recognising, which is looking at the new thing in terms of what has been, conflict is inevitable. Therefore, there is no renewing; there is nothing new. This is a psychological fact. If you go deeply into yourself, you will see it all in a flash; you don’t have to listen to me or anyone else. In throwing off the burden of words, in being free of the whole structure of symbols, ideas, and looking directly at the thing itself, there is a rejuvenation, a freshness; something totally new is taking place.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200 -
Take jealousy. Becoming aware that you are experiencing a certain feeling, you recognise it through the word ‘jealousy’. You have had the same feeling before, and the memory of that feeling, which you have named jealousy, pops up every time the feeling recurs and you say, ‘I am jealous.’ So you never look at the fact but merely recognise what you think is the fact. Now, what happens when you look at the feeling without the word ‘jealousy’, that is, without the whole business of verbalisation, recognition, association, memory? When, without the word, you look directly at that which you have called jealousy, is there jealousy? As long as you are merely going through the process of recognising, which is looking at the new thing in terms of what has been, conflict is inevitable. Therefore, there is no renewing; there is nothing new. This is a psychological fact. If you go deeply into yourself, you will see it all in a flash; you don’t have to listen to me or anyone else. In throwing off the burden of words, in being free of the whole structure of symbols, ideas, and looking directly at the thing itself, there is a rejuvenation, a freshness; something totally new is taking place.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200 -
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
If one would understand the whole process of envy, one must go into it very deeply and not merely accept or reject envy, or try to resist it or cultivate a virtue in its place. When virtue is cultivated, it is no longer virtue. One who tries to cultivate goodness has ceased to be good. Goodness is something entirely different. If I try to free myself from envy by cultivating a state of mind in which there is no envy, I am still envious, because the drive to cultivate a state of non-envy is based on envy. If I were to eradicate the feeling called envy, I must understand this whole problem, so that the mind can dissociate itself from all words, including that particular word ‘envy’. And if it does, is there envy? But merely getting rid of the word, as a clever trick in order not to be envious, does not bring about a mind that is completely still, without a word. Only the mind that is completely still, without a word, without a movement, without an image, that is no longer functioning from the centre which is society, only such a mind is free from envy, and can therefore function in a totally different dimension. To me, such a mind is a religious mind.
From Collected Works, Vol. 10
-
If one has gone so deeply in discovering for oneself, then the religious mind does exist, and it does not belong to any individual. It is the mind, it is the religious mind apart from all human endeavours, demands, individual urges, compulsions, and all the rest of it. We have been describing the totality of the mind, which may appear divided by the use of different words, but it is a total thing in which all this is contained. Therefore, such a religious mind can receive that which is not measurable by the brain. That thing is unnameable; no temple, no priest, no church, no dogma can hold it. To deny all that and live in this state is the true religious mind.
From Meeting Life
-
If one has gone so deeply in discovering for oneself, then the religious mind does exist, and it does not belong to any individual. It is the mind, it is the religious mind apart from all human endeavours, demands, individual urges, compulsions, and all the rest of it. We have been describing the totality of the mind, which may appear divided by the use of different words, but it is a total thing in which all this is contained. Therefore, such a religious mind can receive that which is not measurable by the brain. That thing is unnameable; no temple, no priest, no church, no dogma can hold it. To deny all that and live in this state is the true religious mind.
From Meeting Life
-
If one has gone so deeply in discovering for oneself, then the religious mind does exist, and it does not belong to any individual. It is the mind, it is the religious mind apart from all human endeavours, demands, individual urges, compulsions, and all the rest of it. We have been describing the totality of the mind, which may appear divided by the use of different words, but it is a total thing in which all this is contained. Therefore, such a religious mind can receive that which is not measurable by the brain. That thing is unnameable; no temple, no priest, no church, no dogma can hold it. To deny all that and live in this state is the true religious mind.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
The true religious mind does not belong to any cult, any group, any religion, any organised church. The religious mind is not the Hindu mind, the Christian mind, the Buddhist mind or the Muslim mind. The religious mind does not belong to any group which calls itself religious. The religious mind is not the mind that goes to churches, temples, mosques. Nor is it a religious mind that holds to certain forms of beliefs and dogmas. The religious mind is completely alone. It is a mind that has seen through the falsity of churches, dogmas, beliefs and traditions. Not being nationalistic, not being conditioned by its environment, such a mind has no horizons, no limits; it is explosive, new, young, fresh, innocent. The innocent mind, the young mind, the mind that is extraordinarily pliable, subtle, has no anchor. It is only such a mind that can experience that which you call God, that which is not measurable.
From Krishnamurti on Education
-
The true religious mind does not belong to any cult, any group, any religion, any organised church. The religious mind is not the Hindu mind, the Christian mind, the Buddhist mind or the Muslim mind. The religious mind does not belong to any group which calls itself religious. The religious mind is not the mind that goes to churches, temples, mosques. Nor is it a religious mind that holds to certain forms of beliefs and dogmas. The religious mind is completely alone. It is a mind that has seen through the falsity of churches, dogmas, beliefs and traditions. Not being nationalistic, not being conditioned by its environment, such a mind has no horizons, no limits; it is explosive, new, young, fresh, innocent. The innocent mind, the young mind, the mind that is extraordinarily pliable, subtle, has no anchor. It is only such a mind that can experience that which you call God, that which is not measurable.
From Krishnamurti on Education
-
The true religious mind does not belong to any cult, any group, any religion, any organised church. The religious mind is not the Hindu mind, the Christian mind, the Buddhist mind or the Muslim mind. The religious mind does not belong to any group which calls itself religious. The religious mind is not the mind that goes to churches, temples, mosques. Nor is it a religious mind that holds to certain forms of beliefs and dogmas. The religious mind is completely alone. It is a mind that has seen through the falsity of churches, dogmas, beliefs and traditions. Not being nationalistic, not being conditioned by its environment, such a mind has no horizons, no limits; it is explosive, new, young, fresh, innocent. The innocent mind, the young mind, the mind that is extraordinarily pliable, subtle, has no anchor. It is only such a mind that can experience that which you call God, that which is not measurable.
From Krishnamurti on Education
-
Religinis protas yra neprisirišęs, neįsipareigojęs jokiai pozicijai protas, nes tik toks protas gali atrasti, kas yra tiesa ir kas yra melas. Tik toks protas gali išsiaiškinti, ar egzistuoja tikrovė, Dievas, kažkas, kas yra anapus laiko. Tačiau to negali padaryti protas, kuris tiki arba netiki.
Akivaizdu, kad religinis protas nėra tas, kuris eina į šventyklą, atlieka pudžą ar užsiima įvairiais ritualais.
Religinis protas visiškai ir galutinai pamato viso to klaidingumą.
Todėl, būdamas laisvas ir neturėdamas jokios iš anksto paruoštos pozicijos, nuo kurios pradėtų tyrinėti, jis pradeda visą tyrinėjimą iš laisvės.
Toks protas yra nešališkas, objektyvus, sveikas, racionalus ir gebantis mąstyti logiškai – o tai, iš esmės, yra mokslinio proto savybės.
Tačiau mokslinis protas nėra religinis protas.
Mokslinis protas yra atsidavęs tam tikros egzistencijos dalies, tam tikro gyvenimo segmento tyrinėjimui. Todėl jis negali aprėpti visumos taip, kaip gali religinis protas.
Kad atsirastų toks religinis protas, būtina revoliucija – ne ekonominė ar socialinė, bet psichologinė revoliucija, revoliucija pačioje žmogaus sąmonėje ir pačiame mąstymo procese.
From Collected Works, Vol. 13
-
Religinis protas yra neprisirišęs, neįsipareigojęs jokiai pozicijai protas, nes tik toks protas gali atrasti, kas yra tiesa ir kas yra melas. Tik toks protas gali išsiaiškinti, ar egzistuoja tikrovė, Dievas, kažkas, kas yra anapus laiko. Tačiau to negali padaryti protas, kuris tiki arba netiki.
Akivaizdu, kad religinis protas nėra tas, kuris eina į šventyklą, atlieka pudžą ar užsiima įvairiais ritualais.
Religinis protas visiškai ir galutinai pamato viso to klaidingumą.
Todėl, būdamas laisvas ir neturėdamas jokios iš anksto paruoštos pozicijos, nuo kurios pradėtų tyrinėti, jis pradeda visą tyrinėjimą iš laisvės.
Toks protas yra nešališkas, objektyvus, sveikas, racionalus ir gebantis mąstyti logiškai – o tai, iš esmės, yra mokslinio proto savybės.
Tačiau mokslinis protas nėra religinis protas.
Mokslinis protas yra atsidavęs tam tikros egzistencijos dalies, tam tikro gyvenimo segmento tyrinėjimui. Todėl jis negali aprėpti visumos taip, kaip gali religinis protas.
Kad atsirastų toks religinis protas, būtina revoliucija – ne ekonominė ar socialinė, bet psichologinė revoliucija, revoliucija pačioje žmogaus sąmonėje ir pačiame mąstymo procese.
From Collected Works, Vol. 13
-
Religinis protas yra neprisirišęs, neįsipareigojęs jokiai pozicijai protas, nes tik toks protas gali atrasti, kas yra tiesa ir kas yra melas. Tik toks protas gali išsiaiškinti, ar egzistuoja tikrovė, Dievas, kažkas, kas yra anapus laiko. Tačiau to negali padaryti protas, kuris tiki arba netiki.
Akivaizdu, kad religinis protas nėra tas, kuris eina į šventyklą, atlieka pudžą ar užsiima įvairiais ritualais.
Religinis protas visiškai ir galutinai pamato viso to klaidingumą.
Todėl, būdamas laisvas ir neturėdamas jokios iš anksto paruoštos pozicijos, nuo kurios pradėtų tyrinėti, jis pradeda visą tyrinėjimą iš laisvės.
Toks protas yra nešališkas, objektyvus, sveikas, racionalus ir gebantis mąstyti logiškai – o tai, iš esmės, yra mokslinio proto savybės.
Tačiau mokslinis protas nėra religinis protas.
Mokslinis protas yra atsidavęs tam tikros egzistencijos dalies, tam tikro gyvenimo segmento tyrinėjimui. Todėl jis negali aprėpti visumos taip, kaip gali religinis protas.
Kad atsirastų toks religinis protas, būtina revoliucija – ne ekonominė ar socialinė, bet psichologinė revoliucija, revoliucija pačioje žmogaus sąmonėje ir pačiame mąstymo procese.
From Collected Works, Vol. 13
-
Religinis protas yra neprisirišęs, neįsipareigojęs jokiai pozicijai protas, nes tik toks protas gali atrasti, kas yra tiesa ir kas yra melas. Tik toks protas gali išsiaiškinti, ar egzistuoja tikrovė, Dievas, kažkas, kas yra anapus laiko. Tačiau to negali padaryti protas, kuris tiki arba netiki.
Akivaizdu, kad religinis protas nėra tas, kuris eina į šventyklą, atlieka pudžą ar užsiima įvairiais ritualais.
Religinis protas visiškai ir galutinai pamato viso to klaidingumą.
Todėl, būdamas laisvas ir neturėdamas jokios iš anksto paruoštos pozicijos, nuo kurios pradėtų tyrinėti, jis pradeda visą tyrinėjimą iš laisvės.
Toks protas yra nešališkas, objektyvus, sveikas, racionalus ir gebantis mąstyti logiškai – o tai, iš esmės, yra mokslinio proto savybės.
Tačiau mokslinis protas nėra religinis protas.
Mokslinis protas yra atsidavęs tam tikros egzistencijos dalies, tam tikro gyvenimo segmento tyrinėjimui. Todėl jis negali aprėpti visumos taip, kaip gali religinis protas.
Kad atsirastų toks religinis protas, būtina revoliucija – ne ekonominė ar socialinė, bet psichologinė revoliucija, revoliucija pačioje žmogaus sąmonėje ir pačiame mąstymo procese.
From Collected Works, Vol. 13
-
The religious mind is the non-committed mind, because only such a mind can discover what is true and what is false. It is only such a mind that can find out if there is or is not a reality, God, a timeless thing – but not the committed mind, not a mind that believes or does not believe. Obviously, the religious mind is not the mind that goes to the temple, that does puja and all kinds of tricks. The religious mind sees the falseness of all that totally, completely. Therefore, being free and not having a platform from which to proceed to inquire, it begins all inquiry from freedom. Such a mind is dispassionate, objective, sane, rational, capable of reasoning – which is, after all, the scientific mind. The scientific mind is not a religious mind. The scientific mind is committed to examining a certain part of existence, a segment of life, so the scientific mind cannot understand the totality which the religious mind can understand. To have such a religious mind, there must be a revolution – not economic or social, but a psychological revolution, a revolution in the psyche, in the very process of our thinking.
From Collected Works, Vol. 13
-
The religious mind is the non-committed mind, because only such a mind can discover what is true and what is false. It is only such a mind that can find out if there is or is not a reality, God, a timeless thing – but not the committed mind, not a mind that believes or does not believe. Obviously, the religious mind is not the mind that goes to the temple, that does puja and all kinds of tricks. The religious mind sees the falseness of all that totally, completely. Therefore, being free and not having a platform from which to proceed to inquire, it begins all inquiry from freedom. Such a mind is dispassionate, objective, sane, rational, capable of reasoning – which is, after all, the scientific mind. The scientific mind is not a religious mind. The scientific mind is committed to examining a certain part of existence, a segment of life, so the scientific mind cannot understand the totality which the religious mind can understand. To have such a religious mind, there must be a revolution – not economic or social, but a psychological revolution, a revolution in the psyche, in the very process of our thinking.
From Collected Works, Vol. 13
-
The religious mind is the non-committed mind, because only such a mind can discover what is true and what is false. It is only such a mind that can find out if there is or is not a reality, God, a timeless thing – but not the committed mind, not a mind that believes or does not believe. Obviously, the religious mind is not the mind that goes to the temple, that does puja and all kinds of tricks. The religious mind sees the falseness of all that totally, completely. Therefore, being free and not having a platform from which to proceed to inquire, it begins all inquiry from freedom. Such a mind is dispassionate, objective, sane, rational, capable of reasoning – which is, after all, the scientific mind. The scientific mind is not a religious mind. The scientific mind is committed to examining a certain part of existence, a segment of life, so the scientific mind cannot understand the totality which the religious mind can understand. To have such a religious mind, there must be a revolution – not economic or social, but a psychological revolution, a revolution in the psyche, in the very process of our thinking.
From Collected Works, Vol. 13
-
Tai buvo jaukus namelis kaime, su veja, kuri daugelį metų buvo kruopščiai pjaunama, voluojama ir ravima. Visa vieta buvo prižiūrėta, klestinti ir pilna džiaugsmo. Už namo buvo nedidelis daržas; tai buvo nuostabi vieta, šalia kurios tekėjo ramus upelis, beveik negirdimai čiurlenantis.
Durys atsivėrė ir buvo prilaikomos Budos statulos, pastumtos koja į vietą. Namelio šeimininkas visiškai nesuvokė, ką daro; jam tai buvo tik durų atrama. Susimąstei, ar jis taip pat pasielgtų su statula, kurią pats gerbia, nes jis buvo krikščionis.
Tu neigi kitų žmonių šventus dalykus, tačiau saugai savuosius. Kito žmogaus tikėjimai tau atrodo prietarai, o tavo paties – pagrįsti ir tikri.
Kas yra šventa?
Paplūdimyje jis buvo radęs jūros nugludintą medžio gabalą, primenantį žmogaus galvą. Jis buvo iš kietmedžio, suformuotas jūros vandens ir nuvalytas daugybės metų bei sezonų.
Jis parsivežė jį namo ir padėjo ant židinio lentynos. Kartkartėmis pažvelgdavo į jį ir grožėdavosi tuo, ką buvo sukūrusi jūra.
Vieną dieną jis padėjo šalia gėlių. Vėliau tai kartojosi kasdien. Jis pasijusdavo nejaukiai, jei nebūdavo šviežių gėlių. Pamažu tas medžio gabalas tapo labai svarbus jo gyvenime.
Jis neleisdavo niekam jo liesti, išskyrus save. Kiti galėjo jį išniekinti. Prieš liesdamas jį nusiplaudavo rankas.
Tas medžio gabalas tapo šventas ir sakralus. Jis vienintelis buvo jo vyriausiasis kunigas. Jis atstovavo jam. Tas daiktas pasakodavo jam apie dalykus, kurių jis pats niekada negalėtų pažinti.
Jo gyvenimas buvo tuo užpildytas, ir jis sakė esąs neapsakomai laimingas.
Kas yra šventa?
Ne tai, ką sukūrė protas, ranka ar jūra.
Simbolis niekada nėra tikrovė. Žodis „žolė“ nėra lauko žolė. Žodis „Dievas“ nėra Dievas.
Žodis niekada neapima visumos, kad ir koks gudrus būtų aprašymas.
Žodis „šventa“ pats savaime neturi reikšmės. Jis tampa šventas tik savo santykyje su kažkuo – tikru arba įsivaizduojamu.
Tai, kas tikra, nėra proto sukurti žodžiai. Tikrovės, tiesos, mintis negali paliesti.
Ten, kur yra stebėtojas, tiesos nėra.
Mąstytojas ir jo mintis turi baigtis, kad būtų tiesa.
Tuomet tai, kas yra, tampa šventa.
Ten, kur nėra meilės, nėra nieko švento. Meilė yra visuma, ir joje nėra jokio susiskaldymo.
From The Beauty of Life – Krishnamurti’s Journal
-
Tai buvo jaukus namelis kaime, su veja, kuri daugelį metų buvo kruopščiai pjaunama, voluojama ir ravima. Visa vieta buvo prižiūrėta, klestinti ir pilna džiaugsmo. Už namo buvo nedidelis daržas; tai buvo nuostabi vieta, šalia kurios tekėjo ramus upelis, beveik negirdimai čiurlenantis.
Durys atsivėrė ir buvo prilaikomos Budos statulos, pastumtos koja į vietą. Namelio šeimininkas visiškai nesuvokė, ką daro; jam tai buvo tik durų atrama. Susimąstei, ar jis taip pat pasielgtų su statula, kurią pats gerbia, nes jis buvo krikščionis.
Tu neigi kitų žmonių šventus dalykus, tačiau saugai savuosius. Kito žmogaus tikėjimai tau atrodo prietarai, o tavo paties – pagrįsti ir tikri.
Kas yra šventa?
Paplūdimyje jis buvo radęs jūros nugludintą medžio gabalą, primenantį žmogaus galvą. Jis buvo iš kietmedžio, suformuotas jūros vandens ir nuvalytas daugybės metų bei sezonų.
Jis parsivežė jį namo ir padėjo ant židinio lentynos. Kartkartėmis pažvelgdavo į jį ir grožėdavosi tuo, ką buvo sukūrusi jūra.
Vieną dieną jis padėjo šalia gėlių. Vėliau tai kartojosi kasdien. Jis pasijusdavo nejaukiai, jei nebūdavo šviežių gėlių. Pamažu tas medžio gabalas tapo labai svarbus jo gyvenime.
Jis neleisdavo niekam jo liesti, išskyrus save. Kiti galėjo jį išniekinti. Prieš liesdamas jį nusiplaudavo rankas.
Tas medžio gabalas tapo šventas ir sakralus. Jis vienintelis buvo jo vyriausiasis kunigas. Jis atstovavo jam. Tas daiktas pasakodavo jam apie dalykus, kurių jis pats niekada negalėtų pažinti.
Jo gyvenimas buvo tuo užpildytas, ir jis sakė esąs neapsakomai laimingas.
Kas yra šventa?
Ne tai, ką sukūrė protas, ranka ar jūra.
Simbolis niekada nėra tikrovė. Žodis „žolė“ nėra lauko žolė. Žodis „Dievas“ nėra Dievas.
Žodis niekada neapima visumos, kad ir koks gudrus būtų aprašymas.
Žodis „šventa“ pats savaime neturi reikšmės. Jis tampa šventas tik savo santykyje su kažkuo – tikru arba įsivaizduojamu.
Tai, kas tikra, nėra proto sukurti žodžiai. Tikrovės, tiesos, mintis negali paliesti.
Ten, kur yra stebėtojas, tiesos nėra.
Mąstytojas ir jo mintis turi baigtis, kad būtų tiesa.
Tuomet tai, kas yra, tampa šventa.
Ten, kur nėra meilės, nėra nieko švento. Meilė yra visuma, ir joje nėra jokio susiskaldymo.
From The Beauty of Life – Krishnamurti’s Journal
-
Tai buvo jaukus namelis kaime, su veja, kuri daugelį metų buvo kruopščiai pjaunama, voluojama ir ravima. Visa vieta buvo prižiūrėta, klestinti ir pilna džiaugsmo. Už namo buvo nedidelis daržas; tai buvo nuostabi vieta, šalia kurios tekėjo ramus upelis, beveik negirdimai čiurlenantis.
Durys atsivėrė ir buvo prilaikomos Budos statulos, pastumtos koja į vietą. Namelio šeimininkas visiškai nesuvokė, ką daro; jam tai buvo tik durų atrama. Susimąstei, ar jis taip pat pasielgtų su statula, kurią pats gerbia, nes jis buvo krikščionis.
Tu neigi kitų žmonių šventus dalykus, tačiau saugai savuosius. Kito žmogaus tikėjimai tau atrodo prietarai, o tavo paties – pagrįsti ir tikri.
Kas yra šventa?
Paplūdimyje jis buvo radęs jūros nugludintą medžio gabalą, primenantį žmogaus galvą. Jis buvo iš kietmedžio, suformuotas jūros vandens ir nuvalytas daugybės metų bei sezonų.
Jis parsivežė jį namo ir padėjo ant židinio lentynos. Kartkartėmis pažvelgdavo į jį ir grožėdavosi tuo, ką buvo sukūrusi jūra.
Vieną dieną jis padėjo šalia gėlių. Vėliau tai kartojosi kasdien. Jis pasijusdavo nejaukiai, jei nebūdavo šviežių gėlių. Pamažu tas medžio gabalas tapo labai svarbus jo gyvenime.
Jis neleisdavo niekam jo liesti, išskyrus save. Kiti galėjo jį išniekinti. Prieš liesdamas jį nusiplaudavo rankas.
Tas medžio gabalas tapo šventas ir sakralus. Jis vienintelis buvo jo vyriausiasis kunigas. Jis atstovavo jam. Tas daiktas pasakodavo jam apie dalykus, kurių jis pats niekada negalėtų pažinti.
Jo gyvenimas buvo tuo užpildytas, ir jis sakė esąs neapsakomai laimingas.
Kas yra šventa?
Ne tai, ką sukūrė protas, ranka ar jūra.
Simbolis niekada nėra tikrovė. Žodis „žolė“ nėra lauko žolė. Žodis „Dievas“ nėra Dievas.
Žodis niekada neapima visumos, kad ir koks gudrus būtų aprašymas.
Žodis „šventa“ pats savaime neturi reikšmės. Jis tampa šventas tik savo santykyje su kažkuo – tikru arba įsivaizduojamu.
Tai, kas tikra, nėra proto sukurti žodžiai. Tikrovės, tiesos, mintis negali paliesti.
Ten, kur yra stebėtojas, tiesos nėra.
Mąstytojas ir jo mintis turi baigtis, kad būtų tiesa.
Tuomet tai, kas yra, tampa šventa.
Ten, kur nėra meilės, nėra nieko švento. Meilė yra visuma, ir joje nėra jokio susiskaldymo.
From The Beauty of Life – Krishnamurti’s Journal
-
Tai buvo jaukus namelis kaime, su veja, kuri daugelį metų buvo kruopščiai pjaunama, voluojama ir ravima. Visa vieta buvo prižiūrėta, klestinti ir pilna džiaugsmo. Už namo buvo nedidelis daržas; tai buvo nuostabi vieta, šalia kurios tekėjo ramus upelis, beveik negirdimai čiurlenantis.
Durys atsivėrė ir buvo prilaikomos Budos statulos, pastumtos koja į vietą. Namelio šeimininkas visiškai nesuvokė, ką daro; jam tai buvo tik durų atrama. Susimąstei, ar jis taip pat pasielgtų su statula, kurią pats gerbia, nes jis buvo krikščionis.
Tu neigi kitų žmonių šventus dalykus, tačiau saugai savuosius. Kito žmogaus tikėjimai tau atrodo prietarai, o tavo paties – pagrįsti ir tikri.
Kas yra šventa?
Paplūdimyje jis buvo radęs jūros nugludintą medžio gabalą, primenantį žmogaus galvą. Jis buvo iš kietmedžio, suformuotas jūros vandens ir nuvalytas daugybės metų bei sezonų.
Jis parsivežė jį namo ir padėjo ant židinio lentynos. Kartkartėmis pažvelgdavo į jį ir grožėdavosi tuo, ką buvo sukūrusi jūra.
Vieną dieną jis padėjo šalia gėlių. Vėliau tai kartojosi kasdien. Jis pasijusdavo nejaukiai, jei nebūdavo šviežių gėlių. Pamažu tas medžio gabalas tapo labai svarbus jo gyvenime.
Jis neleisdavo niekam jo liesti, išskyrus save. Kiti galėjo jį išniekinti. Prieš liesdamas jį nusiplaudavo rankas.
Tas medžio gabalas tapo šventas ir sakralus. Jis vienintelis buvo jo vyriausiasis kunigas. Jis atstovavo jam. Tas daiktas pasakodavo jam apie dalykus, kurių jis pats niekada negalėtų pažinti.
Jo gyvenimas buvo tuo užpildytas, ir jis sakė esąs neapsakomai laimingas.
Kas yra šventa?
Ne tai, ką sukūrė protas, ranka ar jūra.
Simbolis niekada nėra tikrovė. Žodis „žolė“ nėra lauko žolė. Žodis „Dievas“ nėra Dievas.
Žodis niekada neapima visumos, kad ir koks gudrus būtų aprašymas.
Žodis „šventa“ pats savaime neturi reikšmės. Jis tampa šventas tik savo santykyje su kažkuo – tikru arba įsivaizduojamu.
Tai, kas tikra, nėra proto sukurti žodžiai. Tikrovės, tiesos, mintis negali paliesti.
Ten, kur yra stebėtojas, tiesos nėra.
Mąstytojas ir jo mintis turi baigtis, kad būtų tiesa.
Tuomet tai, kas yra, tampa šventa.
Ten, kur nėra meilės, nėra nieko švento. Meilė yra visuma, ir joje nėra jokio susiskaldymo.
From The Beauty of Life – Krishnamurti’s Journal
-
It was a nice cottage in the country, with a lawn that had been mown, rolled and weeded for many a year. The whole place was well looked after, prosperous and joyful. Behind the house was a small vegetable garden; it was a lovely place with a gentle stream running beside, making hardly a sound. The door opened and was held back by a statue of the Buddha, kicked into place. The owner was totally unaware of what he was doing; to him it was a doorstop. You wondered if he would do the same with a statue he revered, for he was a Christian. You deny the sacred things of another, but you keep your own. The beliefs of another are superstitions, but your own are reasonable and real. What is sacred? On the beach, he had picked up a piece of seawashed wood in the shape of a human head. It was made of hardwood, shaped by the waters of the sea, cleansed by many seasons. He had brought it home and put it on the mantelpiece; he looked at it from time to time and admired what the sea had done. One day, he put some flowers around it, and then it happened every day; he felt uncomfortable if there were not fresh flowers every day, and gradually that piece of shaped wood became very important in his life. He would allow no one to touch it except himself; they might desecrate it; he washed his hands before he touched it. It had become holy, sacred, and he alone was the high priest of it; he represented it; it told him of things he could never know by himself. His life was filled with it, and he was, he said, unspeakably happy. What is sacred? Not the things made by the mind or hand or by the sea. The symbol is never the real; the word ‘grass’ is not the grass of the field; the word ‘God’ is not God. The word never contains the whole, however cunning the description. The word ‘sacred’ has no meaning by itself; it becomes sacred only in its relationship to something, illusory or real. What is real is not the words of the mind; reality, truth, cannot be touched by thought. Where the perceiver is, truth is not. The thinker and his thought must come to an end for truth to be. Then that which is, is sacred. Where there is no love, there is nothing sacred. Love is whole, and in it there is no fragmentation.
From The Beauty of Life – Krishnamurti’s Journal