#phylosophy — Public Fediverse posts
Live and recent posts from across the Fediverse tagged #phylosophy, aggregated by home.social.
-
Užuojauta yra aistra visiems. Ji gali atsirasti tik tada, kai yra meilės kvapas, meilės kokybė, kuri nėra troškimas, nėra malonumas ir nėra minties veikimas.
Meilė nėra kažkas, ką sukuria mintis, aplinka ar pojūčiai.
Meilė nėra emocija. Meilė nėra pojūtis.
Meilė reiškia meilę akmenims, meilę medžiams, meilę benamiui šuniui, meilę dangui, grožiui, saulėlydžiui, meilę savo artimui – meilę be viso to seksualinio jaudulio, su kuriuo šiandien ji yra tapatinama.
Meilė negali egzistuoti, kai esi ambicingas, kai sieki galios, padėties ar pinigų.
Kaip žmogus gali tave mylėti, jei visas jo protas sutelktas į siekį kažkuo tapti, į valdžią ir įtaką pasaulyje?
Jis gali su tavimi miegoti, gali susilaukti vaikų, tačiau tai nėra meilė.
Tai yra geismas su visa jo nešama kančia.
Ir be meilės negali būti užuojautos.
Kai yra užuojauta, atsiranda aiškumas – šviesa, kuri kyla iš užuojautos.
Tuomet kiekvienas veiksmas tampa aiškus, o iš to aiškumo gimsta meistriškumas: bendravimo meistriškumas, veikimo meistriškumas, klausymosi, mokymosi ir stebėjimo menas.
Meditacija yra to intelekto pabudimas, kuris gimsta iš užuojautos, aiškumo ir meistriškumo, kuriuo tas intelektas naudojasi.
Tas intelektas nėra asmeniškas, jo negalima ugdyti ar išsiugdyti. Jis atsiranda tik iš užuojautos ir aiškumo.
From Meeting Life
-
Compassion is passion for all. That can only take place when there is the perfume, the quality of love which is not desire, which is not pleasure, which is not the action of thought. Love is not a thing put together by thought, by environment, by sensation. Love is not emotion, love is not sensation. Love means the love of rocks, love of trees, love of a stray dog, love of the skies, the beauty, the sunset, love of your neighbour, love without all the sensation of sexuality with which it is identified now. Love cannot exist when you are ambitious, when you are seeking power, position, money. How can someone love you when their mind is concentrated on becoming something, on having power in the world? They can sleep with you, have children, but that is not love. That is lust, with all its misery. And without love, you cannot have compassion. When there is compassion, there is clarity, the light that comes from compassion. Every act is clear, and from that clarity comes skill, skill in communication, skill in action, skill in the art of listening, learning, observing. Meditation is the awakening of that intelligence born out of compassion, clarity and the skill that intelligence uses. That intelligence is nonpersonal, non-cultivable; it comes only out of compassion and clarity.
From Meeting Life
-
Compassion is passion for all. That can only take place when there is the perfume, the quality of love which is not desire, which is not pleasure, which is not the action of thought. Love is not a thing put together by thought, by environment, by sensation. Love is not emotion, love is not sensation. Love means the love of rocks, love of trees, love of a stray dog, love of the skies, the beauty, the sunset, love of your neighbour, love without all the sensation of sexuality with which it is identified now. Love cannot exist when you are ambitious, when you are seeking power, position, money. How can someone love you when their mind is concentrated on becoming something, on having power in the world? They can sleep with you, have children, but that is not love. That is lust, with all its misery. And without love, you cannot have compassion. When there is compassion, there is clarity, the light that comes from compassion. Every act is clear, and from that clarity comes skill, skill in communication, skill in action, skill in the art of listening, learning, observing. Meditation is the awakening of that intelligence born out of compassion, clarity and the skill that intelligence uses. That intelligence is nonpersonal, non-cultivable; it comes only out of compassion and clarity.
From Meeting Life
-
Kai yra kančia – trumpalaikė ar nuolatinė, kylanti iš nesibaigiančios priežasčių grandinės – pažvelkite į ją be stebėtojo. Jūs ir esate ta kančia; nėra taip, kad jūs būtumėte atskiras nuo jos. Visiškai pasilikite su ta kančia.
Tuomet, jei nueisite taip toli, jei būsite pasirengę ją stebėti taip atidžiai, pastebėsite, kad įvyksta kažkas visiškai kitokio – vidinis virsmas.
Tai reiškia, kad iš tos kančios gimsta didžiulė aistra.
Jei pats tai padarėte, jei tai ištyrėte ir patikrinote, jūs tai atrasite.
Tai nėra tikėjimo aistra, ne aistra kokiai nors idėjai ar reikalui, ne aistra kokiai nors kvailai išvadai.
Ji visiškai skiriasi nuo troškimo aistros.
Tai visai kitokios rūšies energija – ne mechaninis minties judėjimas.
Mes patiriame labai daug kančios tame, ką vadiname meile.
Meilė, kaip ją dabar suprantame, yra malonumas – seksualinis malonumas, meilė tėvynei, meilė idėjai ir taip toliau. Visa tai kyla iš malonumo.
Ir kai tas malonumas atimamas, atsiranda neapykanta, priešiškumas arba smurtas.
Ar gali egzistuoti meilė – ne tik asmeninis jausmas tarp tavęs ir manęs ar tarp tavęs ir kito žmogaus, bet milžiniškas užuojautos jausmas – aistra viskam ir visiems?
Aistra gamtai. Užuojauta Žemei, kurioje gyvename, kad jos nenaikintume, nenaikintume gyvūnų ir visos gyvybės.
Be meilės, kuri yra užuojauta, kančia turi tęstis.
From Truth and Actuality
#Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day205
#lt
#climatechange
#Planet
#environment
#science -
When there is suffering, either momentary or a continuous, endless series of causes that bring about suffering, look at it without the observer. You are that suffering; it is not that you are separate from suffering. Totally remain with that suffering. Then you will notice, if you go that far, if you are willing to observe so closely, that something totally different takes place: a mutation. That is, out of that suffering comes great passion. If you have done it, tested it out, you will find it. It is not the passion of belief, passion for a cause, passion for some idiotic conclusion. It is totally different from the passion of desire. It is something which is of a totally different kind of energy, not the movement of thought, which is mechanical. We have a great deal of suffering in what is called love. Love, as we know it now, is pleasure, sexual, the love of a country, the love of an idea, and so on – all derived from pleasure. And when that pleasure is denied, there is either hatred, antagonism or violence. Can there be love, not just something personal between you and me or somebody else, but the enormous feeling of compassion – passion for everything, for everybody? Passion for nature, compassion for the earth on which we live, so that we don’t destroy the earth, the animals, the whole thing. Without love, which is compassion, suffering must continue.
From Truth and Actuality
-
When there is suffering, either momentary or a continuous, endless series of causes that bring about suffering, look at it without the observer. You are that suffering; it is not that you are separate from suffering. Totally remain with that suffering. Then you will notice, if you go that far, if you are willing to observe so closely, that something totally different takes place: a mutation. That is, out of that suffering comes great passion. If you have done it, tested it out, you will find it. It is not the passion of belief, passion for a cause, passion for some idiotic conclusion. It is totally different from the passion of desire. It is something which is of a totally different kind of energy, not the movement of thought, which is mechanical. We have a great deal of suffering in what is called love. Love, as we know it now, is pleasure, sexual, the love of a country, the love of an idea, and so on – all derived from pleasure. And when that pleasure is denied, there is either hatred, antagonism or violence. Can there be love, not just something personal between you and me or somebody else, but the enormous feeling of compassion – passion for everything, for everybody? Passion for nature, compassion for the earth on which we live, so that we don’t destroy the earth, the animals, the whole thing. Without love, which is compassion, suffering must continue.
From Truth and Actuality
-
Kur tik mintis sukuria malonumo vaizdinį, ten neišvengiamai atsiranda geismas, o ne laisva aistra. Jei pagrindinė varomoji jėga yra malonumas, tuomet tai yra geismas. Kai seksualinis jausmas kyla iš malonumo, tai yra geismas. Jei jis kyla iš meilės, tai nėra geismas, nors kartu gali būti ir didžiulis džiaugsmas.
Čia turime būti labai aiškūs ir patys išsiaiškinti, ar meilė neįtraukia malonumo ir džiaugsmo.
Kai pamatai debesį ir džiaugiesi jo didybe bei ant jo krintančia šviesa, žinoma, yra malonumas. Tačiau ten yra daug daugiau nei vien malonumas.
Mes to visiškai nesmerkiame.
Bet jei mintimis nuolat grįžti prie to debesies arba ieškai jame pakartotinio sužadinimo, tuomet pasineri į vaizduotės žaismą. Tokiu atveju malonumas ir mintis tampa tave skatinančiomis jėgomis.
Kai pirmą kartą pažvelgei į tą debesį ir pamatei jo grožį, jokio malonumo siekio dar nebuvo.
Sekso grožis slypi tame, kad jame trumpam išnyksta „aš“, ego. Tačiau mintis apie seksą yra šio ego patvirtinimas, o tai jau yra malonumas.
Šis ego nuolat siekia malonumo arba vengia skausmo, trokšta pasitenkinimo ir taip pats kviečiasi nusivylimą.
Visa tai reiškia, kad aistros jausmą palaiko ir tęsia mintis. Todėl tai jau nebėra aistra – tai tampa malonumu.
Viltis ir prisimenamos aistros siekimas yra malonumas.
From The Urgency of Change
-
Wherever thought builds up the image of pleasure, it must inevitably be lust and not the freedom of passion. If pleasure is the main drive, then it is lust. When sexual feeling is born out of pleasure, it is lust. If it is born out of love it is not lust, even though great delight may then be present. Here we must be clear and find out for ourselves whether love excludes pleasure and enjoyment. When you see a cloud and delight in its vastness and the light on it, there is of course pleasure, but there is a great deal more than pleasure. We are not condemning this at all. If you keep returning to the cloud in thought, or for stimulation, then you are indulging in an imaginative flight of fancy, and here pleasure and thought are the incentives operating. When you first looked at that cloud and saw its beauty, there was no such incentive of pleasure operating. The beauty in sex is the absence of the ‘me’, the ego, but the thought of sex is the affirmation of this ego, and that is pleasure. This ego is all the time either seeking pleasure or avoiding pain, wanting fulfilment, and thereby inviting frustration. In all this, the feeling of passion is sustained and pursued by thought, and therefore it is no longer passion but pleasure. The hope, the pursuit, of remembered passion is pleasure.
From The Urgency of Change
-
Wherever thought builds up the image of pleasure, it must inevitably be lust and not the freedom of passion. If pleasure is the main drive, then it is lust. When sexual feeling is born out of pleasure, it is lust. If it is born out of love it is not lust, even though great delight may then be present. Here we must be clear and find out for ourselves whether love excludes pleasure and enjoyment. When you see a cloud and delight in its vastness and the light on it, there is of course pleasure, but there is a great deal more than pleasure. We are not condemning this at all. If you keep returning to the cloud in thought, or for stimulation, then you are indulging in an imaginative flight of fancy, and here pleasure and thought are the incentives operating. When you first looked at that cloud and saw its beauty, there was no such incentive of pleasure operating. The beauty in sex is the absence of the ‘me’, the ego, but the thought of sex is the affirmation of this ego, and that is pleasure. This ego is all the time either seeking pleasure or avoiding pain, wanting fulfilment, and thereby inviting frustration. In all this, the feeling of passion is sustained and pursued by thought, and therefore it is no longer passion but pleasure. The hope, the pursuit, of remembered passion is pleasure.
From The Urgency of Change
-
Seksas yra problema todėl, kad, regis, tame akte visiškai išnyksta „aš“. Tą akimirką esi laimingas, nes nebelieka savimonės, nebelieka „manęs“. Tu trokšti vis daugiau tokių akimirkų, vis daugiau to savęs išnykimo, kuriame yra visiška laimė – be praeities ir be ateities.
Tu sieki tos visiškos laimės per visišką susiliejimą ir vienovę, todėl natūralu, kad tai tampa nepaprastai svarbu.
Tai yra kažkas, kas suteikia man tyrą džiaugsmą, visišką savęs užmiršimą, ir aš noriu to vis daugiau.
Tačiau kodėl aš to noriu vis daugiau?
Todėl, kad visur kitur gyvenu konflikte.
Visur kitur – visuose egzistencijos lygmenyse – vyksta „aš“ stiprinimas. Ekonomiškai, socialiai, religiškai – visur nuolat stiprėja savimonė, o tai reiškia konfliktą.
Juk savimonė iškyla tik tada, kai yra konfliktas.
Pati savimonė savo prigimtimi yra konflikto rezultatas.
Todėl visur kitur mes gyvename konflikte.
Visuose mūsų santykiuose – su nuosavybe, su žmonėmis ir su idėjomis – yra konfliktas, skausmas, kova ir kančia.
Tačiau šiame viename veiksme visa tai trumpam visiškai išnyksta.
Natūralu, kad norisi to vis daugiau, nes tai suteikia laimę, o visa kita atneša kančią, sumaištį, konfliktą, painiavą, priešiškumą, karą ir griovimą.
Todėl seksualinis aktas tampa viską užgožiančiu ir svarbiausiu dalyku.
Taigi problema, žinoma, nėra seksas.
Problema yra tai, kaip išsilaisvinti iš „aš“.
From What Are You Doing With Your Life?
-
Sex is a problem because it would seem that in that act, there is a complete absence of the self. In that moment, you are happy because there is the cessation of self-consciousness, of the ‘me’. You desire more of it, more of the abnegation of the self in which there is complete happiness, without the past or the future. You demand that complete happiness through full fusion and integration, so naturally it becomes all-important. It is something that gives me unadulterated joy, complete self-forgetfulness, and I want more and more of it. Now, why do I want more of it? Because everywhere else I am in conflict. Everywhere else – at all the different levels of existence, there is the strengthening of the self. Economically, socially, religiously, there is the constant thickening of self-consciousness, which is conflict. After all, you are self-conscious only when there is conflict. Self-consciousness is, in its very nature, the result of conflict, so everywhere else we are in conflict. In all our relationships with property, with people and with ideas, there is conflict, pain, struggle and misery, but in this one act, there is complete cessation of all that. Naturally, you want more of it because it gives you happiness, while all the rest leads you to misery, turmoil, conflict, confusion, antagonism, war and destruction. Therefore, the sexual act becomes all-significant, all-important. So, the problem is not sex, surely, but how to be free from the self.
From What Are You Doing With Your Life?
-
Sex is a problem because it would seem that in that act, there is a complete absence of the self. In that moment, you are happy because there is the cessation of self-consciousness, of the ‘me’. You desire more of it, more of the abnegation of the self in which there is complete happiness, without the past or the future. You demand that complete happiness through full fusion and integration, so naturally it becomes all-important. It is something that gives me unadulterated joy, complete self-forgetfulness, and I want more and more of it. Now, why do I want more of it? Because everywhere else I am in conflict. Everywhere else – at all the different levels of existence, there is the strengthening of the self. Economically, socially, religiously, there is the constant thickening of self-consciousness, which is conflict. After all, you are self-conscious only when there is conflict. Self-consciousness is, in its very nature, the result of conflict, so everywhere else we are in conflict. In all our relationships with property, with people and with ideas, there is conflict, pain, struggle and misery, but in this one act, there is complete cessation of all that. Naturally, you want more of it because it gives you happiness, while all the rest leads you to misery, turmoil, conflict, confusion, antagonism, war and destruction. Therefore, the sexual act becomes all-significant, all-important. So, the problem is not sex, surely, but how to be free from the self.
From What Are You Doing With Your Life?
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.
Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?
Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.
Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.
Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.
Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.
From The Awakening of Intelligence
-
We have associated love with sex, and because there is pleasure in it, we have made an extraordinary thing of it. Sex has become the most important thing in life. We have tried to find some deep meaning in it, a deep reality, a sense of great union, oneness, and other transcendental things. Why has sex such significance in our life? Probably we have nothing else; maybe in every other field we are mechanical. There is nothing original in ourselves, nothing creative – not ‘creative’ in the sense of producing paintings, songs and poems, that is a very superficial part of what is really a sense of creativeness. As we are more or less secondhand people, sex and pleasure have become extraordinarily important. That is why we call it love, and behind that mask we do all kinds of mischievous things.
From The Awakening of Intelligence
-
We have associated love with sex, and because there is pleasure in it, we have made an extraordinary thing of it. Sex has become the most important thing in life. We have tried to find some deep meaning in it, a deep reality, a sense of great union, oneness, and other transcendental things. Why has sex such significance in our life? Probably we have nothing else; maybe in every other field we are mechanical. There is nothing original in ourselves, nothing creative – not ‘creative’ in the sense of producing paintings, songs and poems, that is a very superficial part of what is really a sense of creativeness. As we are more or less secondhand people, sex and pleasure have become extraordinarily important. That is why we call it love, and behind that mask we do all kinds of mischievous things.
From The Awakening of Intelligence
-
We have associated love with sex, and because there is pleasure in it, we have made an extraordinary thing of it. Sex has become the most important thing in life. We have tried to find some deep meaning in it, a deep reality, a sense of great union, oneness, and other transcendental things. Why has sex such significance in our life? Probably we have nothing else; maybe in every other field we are mechanical. There is nothing original in ourselves, nothing creative – not ‘creative’ in the sense of producing paintings, songs and poems, that is a very superficial part of what is really a sense of creativeness. As we are more or less secondhand people, sex and pleasure have become extraordinarily important. That is why we call it love, and behind that mask we do all kinds of mischievous things.
From The Awakening of Intelligence
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?
Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.
Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.
Ar visa tai yra meilė?
Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.
Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?
Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?
From Inward Revolution
-
What is love? Is it pleasure? Is it desire? Is it sex? Is it jealousy, possessiveness, domination, dependency? Is it? If you depend, then you are caught in fear. If I depend on my wife because she gives me pleasure, sexual or otherwise, if I depend on her for comfort, companionship, that dependency breeds fear, jealousy, hatred, antagonism, possessiveness, the desire to dominate. Is all that love? Question it, go into it, find out. And is love the pleasure that is associated with sex? Why has sex become so extraordinarily important in life? Why in the modern world, and also in the ancient world, have we made sex into such a colossal affair?
From Inward Revolution
-
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“
Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.
O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?
Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?
Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.
Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.
Tai yra psichologinis faktas.
Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.
Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200
#lt -
Take jealousy. Becoming aware that you are experiencing a certain feeling, you recognise it through the word ‘jealousy’. You have had the same feeling before, and the memory of that feeling, which you have named jealousy, pops up every time the feeling recurs and you say, ‘I am jealous.’ So you never look at the fact but merely recognise what you think is the fact. Now, what happens when you look at the feeling without the word ‘jealousy’, that is, without the whole business of verbalisation, recognition, association, memory? When, without the word, you look directly at that which you have called jealousy, is there jealousy? As long as you are merely going through the process of recognising, which is looking at the new thing in terms of what has been, conflict is inevitable. Therefore, there is no renewing; there is nothing new. This is a psychological fact. If you go deeply into yourself, you will see it all in a flash; you don’t have to listen to me or anyone else. In throwing off the burden of words, in being free of the whole structure of symbols, ideas, and looking directly at the thing itself, there is a rejuvenation, a freshness; something totally new is taking place.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200 -
Take jealousy. Becoming aware that you are experiencing a certain feeling, you recognise it through the word ‘jealousy’. You have had the same feeling before, and the memory of that feeling, which you have named jealousy, pops up every time the feeling recurs and you say, ‘I am jealous.’ So you never look at the fact but merely recognise what you think is the fact. Now, what happens when you look at the feeling without the word ‘jealousy’, that is, without the whole business of verbalisation, recognition, association, memory? When, without the word, you look directly at that which you have called jealousy, is there jealousy? As long as you are merely going through the process of recognising, which is looking at the new thing in terms of what has been, conflict is inevitable. Therefore, there is no renewing; there is nothing new. This is a psychological fact. If you go deeply into yourself, you will see it all in a flash; you don’t have to listen to me or anyone else. In throwing off the burden of words, in being free of the whole structure of symbols, ideas, and looking directly at the thing itself, there is a rejuvenation, a freshness; something totally new is taking place.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200 -
Take jealousy. Becoming aware that you are experiencing a certain feeling, you recognise it through the word ‘jealousy’. You have had the same feeling before, and the memory of that feeling, which you have named jealousy, pops up every time the feeling recurs and you say, ‘I am jealous.’ So you never look at the fact but merely recognise what you think is the fact. Now, what happens when you look at the feeling without the word ‘jealousy’, that is, without the whole business of verbalisation, recognition, association, memory? When, without the word, you look directly at that which you have called jealousy, is there jealousy? As long as you are merely going through the process of recognising, which is looking at the new thing in terms of what has been, conflict is inevitable. Therefore, there is no renewing; there is nothing new. This is a psychological fact. If you go deeply into yourself, you will see it all in a flash; you don’t have to listen to me or anyone else. In throwing off the burden of words, in being free of the whole structure of symbols, ideas, and looking directly at the thing itself, there is a rejuvenation, a freshness; something totally new is taking place.
From Collected Works, Vol. 13
Krishnamurti
#Meditation
#phylosophy
#mind
#day200 -
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.
Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.
Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.
Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.
Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?
Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.
Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.
Man toks protas yra religinis protas.
From Collected Works, Vol. 10
-
If one would understand the whole process of envy, one must go into it very deeply and not merely accept or reject envy, or try to resist it or cultivate a virtue in its place. When virtue is cultivated, it is no longer virtue. One who tries to cultivate goodness has ceased to be good. Goodness is something entirely different. If I try to free myself from envy by cultivating a state of mind in which there is no envy, I am still envious, because the drive to cultivate a state of non-envy is based on envy. If I were to eradicate the feeling called envy, I must understand this whole problem, so that the mind can dissociate itself from all words, including that particular word ‘envy’. And if it does, is there envy? But merely getting rid of the word, as a clever trick in order not to be envious, does not bring about a mind that is completely still, without a word. Only the mind that is completely still, without a word, without a movement, without an image, that is no longer functioning from the centre which is society, only such a mind is free from envy, and can therefore function in a totally different dimension. To me, such a mind is a religious mind.
From Collected Works, Vol. 10
-
If one has gone so deeply in discovering for oneself, then the religious mind does exist, and it does not belong to any individual. It is the mind, it is the religious mind apart from all human endeavours, demands, individual urges, compulsions, and all the rest of it. We have been describing the totality of the mind, which may appear divided by the use of different words, but it is a total thing in which all this is contained. Therefore, such a religious mind can receive that which is not measurable by the brain. That thing is unnameable; no temple, no priest, no church, no dogma can hold it. To deny all that and live in this state is the true religious mind.
From Meeting Life
-
If one has gone so deeply in discovering for oneself, then the religious mind does exist, and it does not belong to any individual. It is the mind, it is the religious mind apart from all human endeavours, demands, individual urges, compulsions, and all the rest of it. We have been describing the totality of the mind, which may appear divided by the use of different words, but it is a total thing in which all this is contained. Therefore, such a religious mind can receive that which is not measurable by the brain. That thing is unnameable; no temple, no priest, no church, no dogma can hold it. To deny all that and live in this state is the true religious mind.
From Meeting Life
-
If one has gone so deeply in discovering for oneself, then the religious mind does exist, and it does not belong to any individual. It is the mind, it is the religious mind apart from all human endeavours, demands, individual urges, compulsions, and all the rest of it. We have been describing the totality of the mind, which may appear divided by the use of different words, but it is a total thing in which all this is contained. Therefore, such a religious mind can receive that which is not measurable by the brain. That thing is unnameable; no temple, no priest, no church, no dogma can hold it. To deny all that and live in this state is the true religious mind.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.
Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.
Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.
Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.
Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.
From Meeting Life
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.
Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.
Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.
Religinis protas yra visiškai vienas.
Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.
Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.
Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.
Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.
From Krishnamurti on Education
-
The true religious mind does not belong to any cult, any group, any religion, any organised church. The religious mind is not the Hindu mind, the Christian mind, the Buddhist mind or the Muslim mind. The religious mind does not belong to any group which calls itself religious. The religious mind is not the mind that goes to churches, temples, mosques. Nor is it a religious mind that holds to certain forms of beliefs and dogmas. The religious mind is completely alone. It is a mind that has seen through the falsity of churches, dogmas, beliefs and traditions. Not being nationalistic, not being conditioned by its environment, such a mind has no horizons, no limits; it is explosive, new, young, fresh, innocent. The innocent mind, the young mind, the mind that is extraordinarily pliable, subtle, has no anchor. It is only such a mind that can experience that which you call God, that which is not measurable.
From Krishnamurti on Education
-
The true religious mind does not belong to any cult, any group, any religion, any organised church. The religious mind is not the Hindu mind, the Christian mind, the Buddhist mind or the Muslim mind. The religious mind does not belong to any group which calls itself religious. The religious mind is not the mind that goes to churches, temples, mosques. Nor is it a religious mind that holds to certain forms of beliefs and dogmas. The religious mind is completely alone. It is a mind that has seen through the falsity of churches, dogmas, beliefs and traditions. Not being nationalistic, not being conditioned by its environment, such a mind has no horizons, no limits; it is explosive, new, young, fresh, innocent. The innocent mind, the young mind, the mind that is extraordinarily pliable, subtle, has no anchor. It is only such a mind that can experience that which you call God, that which is not measurable.
From Krishnamurti on Education
-
The true religious mind does not belong to any cult, any group, any religion, any organised church. The religious mind is not the Hindu mind, the Christian mind, the Buddhist mind or the Muslim mind. The religious mind does not belong to any group which calls itself religious. The religious mind is not the mind that goes to churches, temples, mosques. Nor is it a religious mind that holds to certain forms of beliefs and dogmas. The religious mind is completely alone. It is a mind that has seen through the falsity of churches, dogmas, beliefs and traditions. Not being nationalistic, not being conditioned by its environment, such a mind has no horizons, no limits; it is explosive, new, young, fresh, innocent. The innocent mind, the young mind, the mind that is extraordinarily pliable, subtle, has no anchor. It is only such a mind that can experience that which you call God, that which is not measurable.
From Krishnamurti on Education