home.social

#lt — Public Fediverse posts

Live and recent posts from across the Fediverse tagged #lt, aggregated by home.social.

fetched live
  1. Užuojauta yra aistra visiems. Ji gali atsirasti tik tada, kai yra meilės kvapas, meilės kokybė, kuri nėra troškimas, nėra malonumas ir nėra minties veikimas.

    Meilė nėra kažkas, ką sukuria mintis, aplinka ar pojūčiai.

    Meilė nėra emocija. Meilė nėra pojūtis.

    Meilė reiškia meilę akmenims, meilę medžiams, meilę benamiui šuniui, meilę dangui, grožiui, saulėlydžiui, meilę savo artimui – meilę be viso to seksualinio jaudulio, su kuriuo šiandien ji yra tapatinama.

    Meilė negali egzistuoti, kai esi ambicingas, kai sieki galios, padėties ar pinigų.

    Kaip žmogus gali tave mylėti, jei visas jo protas sutelktas į siekį kažkuo tapti, į valdžią ir įtaką pasaulyje?

    Jis gali su tavimi miegoti, gali susilaukti vaikų, tačiau tai nėra meilė.

    Tai yra geismas su visa jo nešama kančia.

    Ir be meilės negali būti užuojautos.

    Kai yra užuojauta, atsiranda aiškumas – šviesa, kuri kyla iš užuojautos.

    Tuomet kiekvienas veiksmas tampa aiškus, o iš to aiškumo gimsta meistriškumas: bendravimo meistriškumas, veikimo meistriškumas, klausymosi, mokymosi ir stebėjimo menas.

    Meditacija yra to intelekto pabudimas, kuris gimsta iš užuojautos, aiškumo ir meistriškumo, kuriuo tas intelektas naudojasi.

    Tas intelektas nėra asmeniškas, jo negalima ugdyti ar išsiugdyti. Jis atsiranda tik iš užuojautos ir aiškumo.

    From Meeting Life

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day206
    #lt

  2. Kai yra kančia – trumpalaikė ar nuolatinė, kylanti iš nesibaigiančios priežasčių grandinės – pažvelkite į ją be stebėtojo. Jūs ir esate ta kančia; nėra taip, kad jūs būtumėte atskiras nuo jos. Visiškai pasilikite su ta kančia.

    Tuomet, jei nueisite taip toli, jei būsite pasirengę ją stebėti taip atidžiai, pastebėsite, kad įvyksta kažkas visiškai kitokio – vidinis virsmas.

    Tai reiškia, kad iš tos kančios gimsta didžiulė aistra.

    Jei pats tai padarėte, jei tai ištyrėte ir patikrinote, jūs tai atrasite.

    Tai nėra tikėjimo aistra, ne aistra kokiai nors idėjai ar reikalui, ne aistra kokiai nors kvailai išvadai.

    Ji visiškai skiriasi nuo troškimo aistros.

    Tai visai kitokios rūšies energija – ne mechaninis minties judėjimas.

    Mes patiriame labai daug kančios tame, ką vadiname meile.

    Meilė, kaip ją dabar suprantame, yra malonumas – seksualinis malonumas, meilė tėvynei, meilė idėjai ir taip toliau. Visa tai kyla iš malonumo.

    Ir kai tas malonumas atimamas, atsiranda neapykanta, priešiškumas arba smurtas.

    Ar gali egzistuoti meilė – ne tik asmeninis jausmas tarp tavęs ir manęs ar tarp tavęs ir kito žmogaus, bet milžiniškas užuojautos jausmas – aistra viskam ir visiems?

    Aistra gamtai. Užuojauta Žemei, kurioje gyvename, kad jos nenaikintume, nenaikintume gyvūnų ir visos gyvybės.

    Be meilės, kuri yra užuojauta, kančia turi tęstis.

    From Truth and Actuality

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day205
    #lt
    #climatechange
    #Planet
    #environment
    #science

  3. Kur tik mintis sukuria malonumo vaizdinį, ten neišvengiamai atsiranda geismas, o ne laisva aistra. Jei pagrindinė varomoji jėga yra malonumas, tuomet tai yra geismas. Kai seksualinis jausmas kyla iš malonumo, tai yra geismas. Jei jis kyla iš meilės, tai nėra geismas, nors kartu gali būti ir didžiulis džiaugsmas.

    Čia turime būti labai aiškūs ir patys išsiaiškinti, ar meilė neįtraukia malonumo ir džiaugsmo.

    Kai pamatai debesį ir džiaugiesi jo didybe bei ant jo krintančia šviesa, žinoma, yra malonumas. Tačiau ten yra daug daugiau nei vien malonumas.

    Mes to visiškai nesmerkiame.

    Bet jei mintimis nuolat grįžti prie to debesies arba ieškai jame pakartotinio sužadinimo, tuomet pasineri į vaizduotės žaismą. Tokiu atveju malonumas ir mintis tampa tave skatinančiomis jėgomis.

    Kai pirmą kartą pažvelgei į tą debesį ir pamatei jo grožį, jokio malonumo siekio dar nebuvo.

    Sekso grožis slypi tame, kad jame trumpam išnyksta „aš“, ego. Tačiau mintis apie seksą yra šio ego patvirtinimas, o tai jau yra malonumas.

    Šis ego nuolat siekia malonumo arba vengia skausmo, trokšta pasitenkinimo ir taip pats kviečiasi nusivylimą.

    Visa tai reiškia, kad aistros jausmą palaiko ir tęsia mintis. Todėl tai jau nebėra aistra – tai tampa malonumu.

    Viltis ir prisimenamos aistros siekimas yra malonumas.

    From The Urgency of Change

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day204
    #lt

  4. Seksas yra problema todėl, kad, regis, tame akte visiškai išnyksta „aš“. Tą akimirką esi laimingas, nes nebelieka savimonės, nebelieka „manęs“. Tu trokšti vis daugiau tokių akimirkų, vis daugiau to savęs išnykimo, kuriame yra visiška laimė – be praeities ir be ateities.

    Tu sieki tos visiškos laimės per visišką susiliejimą ir vienovę, todėl natūralu, kad tai tampa nepaprastai svarbu.

    Tai yra kažkas, kas suteikia man tyrą džiaugsmą, visišką savęs užmiršimą, ir aš noriu to vis daugiau.

    Tačiau kodėl aš to noriu vis daugiau?

    Todėl, kad visur kitur gyvenu konflikte.

    Visur kitur – visuose egzistencijos lygmenyse – vyksta „aš“ stiprinimas. Ekonomiškai, socialiai, religiškai – visur nuolat stiprėja savimonė, o tai reiškia konfliktą.

    Juk savimonė iškyla tik tada, kai yra konfliktas.

    Pati savimonė savo prigimtimi yra konflikto rezultatas.

    Todėl visur kitur mes gyvename konflikte.

    Visuose mūsų santykiuose – su nuosavybe, su žmonėmis ir su idėjomis – yra konfliktas, skausmas, kova ir kančia.

    Tačiau šiame viename veiksme visa tai trumpam visiškai išnyksta.

    Natūralu, kad norisi to vis daugiau, nes tai suteikia laimę, o visa kita atneša kančią, sumaištį, konfliktą, painiavą, priešiškumą, karą ir griovimą.

    Todėl seksualinis aktas tampa viską užgožiančiu ir svarbiausiu dalyku.

    Taigi problema, žinoma, nėra seksas.

    Problema yra tai, kaip išsilaisvinti iš „aš“.

    From What Are You Doing With Your Life?

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day203
    #lt

  5. Mes susiejome meilę su seksu, ir kadangi seksas teikia malonumą, pavertėme jį kažkuo nepaprastu. Seksas tapo svarbiausiu dalyku gyvenime. Bandėme jame atrasti gilią prasmę, gilią tikrovę, didžiulės vienybės ir susiliejimo jausmą bei kitus transcendentinius dalykus.

    Kodėl seksas mūsų gyvenime turi tokią didžiulę reikšmę?

    Galbūt todėl, kad nieko daugiau neturime. Galbūt visose kitose gyvenimo srityse esame mechaniški.

    Mumyse nėra nieko originalaus, nieko kūrybingo – ir žodis „kūrybingas“ čia nereiškia paveikslų tapymo, dainų kūrimo ar poezijos rašymo. Tai tik labai paviršutiniška dalis to, kas iš tikrųjų yra kūrybiškumo jausmas.

    Kadangi dauguma mūsų gyvename tarsi iš antrų rankų – perimdami kitų idėjas, įsitikinimus ir gyvenimo būdus – seksas ir malonumas tampa nepaprastai svarbūs.

    Todėl mes tai vadiname meile, o už šios kaukės darome pačius įvairiausius dalykus.

    From The Awakening of Intelligence

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #Day202 #lt

  6. Kas yra meilė? Ar tai malonumas? Ar tai troškimas? Ar tai seksas? Ar tai pavydas, savininkiškumas, dominavimas, priklausomybė? Ar tai yra meilė?

    Jei esi priklausomas, tuomet esi įkalintas baimėje.

    Jeigu esu priklausomas nuo savo žmonos todėl, kad ji man teikia malonumą – seksualinį ar kitokį – jeigu priklausau nuo jos dėl paguodos ar draugystės, tuomet ta priklausomybė gimdo baimę, pavydą, neapykantą, priešiškumą, savininkiškumą ir troškimą dominuoti.

    Ar visa tai yra meilė?

    Klauskite to. Gilinkitės į tai. Išsiaiškinkite patys.

    Ir ar meilė yra tas malonumas, kuris susijęs su seksu?

    Kodėl seksas tapo toks nepaprastai svarbus gyvenime? Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje, kaip ir senovėje, mes pavertėme seksą tokiu milžiniškai svarbiu dalyku?

    From Inward Revolution

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day201
    #lt

  7. Paimkime pavydą. Suvokęs, kad išgyveni tam tikrą jausmą, tu jį atpažįsti per žodį „pavydas“. Tą patį jausmą jau esi patyręs anksčiau, todėl kiekvieną kartą jam pasikartojus iškyla to jausmo atmintis, kurią pavadinai pavydu, ir tu sakai: „Aš pavydžiu.“

    Taigi tu niekada nežiūri į patį faktą – tu tik atpažįsti tai, ką laikai faktu.

    O kas nutinka, kai pažvelgi į tą jausmą be žodžio „pavydas“, tai yra be viso žodžių suteikimo, atpažinimo, asociacijų ir atminties proceso?

    Kai be žodžio tiesiogiai pažvelgi į tai, ką anksčiau vadinai pavydu, ar tada dar yra pavydas?

    Kol vyksta vien atpažinimo procesas – kai į kiekvieną naują dalyką žvelgi per tai, kas jau buvo – konfliktas yra neišvengiamas.

    Todėl nėra jokio atsinaujinimo; nėra nieko naujo.

    Tai yra psichologinis faktas.

    Jeigu giliai pažvelgsi į save, visa tai pamatysi akimirksniu. Tau nereikės klausytis nei manęs, nei ko nors kito.

    Numetus žodžių naštą, išsilaisvinus iš visos simbolių, idėjų ir vaizdinių struktūros ir tiesiogiai pažvelgus į patį reiškinį, atsiranda atsinaujinimas, gaivumas; vyksta kažkas visiškai naujo.

    From Collected Works, Vol. 13

    Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day200
    #lt

  8. Jei žmogus nori suprasti visą pavydo procesą, jis turi į jį įsigilinti labai giliai, o ne vien priimti ar atmesti pavydą, bandyti jam priešintis ar vietoj jo ugdyti kokią nors dorybę.

    Kai dorybė yra ugdoma, ji jau nebėra dorybė. Žmogus, kuris stengiasi ugdyti gėrį, jau nustojo būti geras. Gėris yra visai kas kita.

    Jeigu bandau išsivaduoti iš pavydo ugdydamas proto būseną, kurioje nėra pavydo, aš vis dar esu pavydus, nes pats siekis ugdyti nepavydžią būseną kyla iš pavydo.

    Jeigu noriu visiškai išrauti jausmą, vadinamą pavydu, privalau suprasti visą šią problemą taip giliai, kad protas galėtų atsiskirti nuo visų žodžių, įskaitant ir patį žodį „pavydas“.

    Ir jeigu tai įvyksta, ar tada dar yra pavydas?

    Tačiau vien atsikratyti žodžio, kaip gudrios priemonės, kad nebūtum pavydus, dar nereiškia turėti visiškai tylų protą, kuriame nėra žodžio.

    Tik protas, kuris yra visiškai tylus – be žodžio, be jokio judesio, be jokio vaizdinio, kuris nebeveikia iš centro, vadinamo visuomene, – tik toks protas yra laisvas nuo pavydo ir todėl gali veikti visiškai kitoje dimensijoje.

    Man toks protas yra religinis protas.

    From Collected Works, Vol. 10

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day199
    #lt

  9. Jeigu žmogus taip giliai tyrinėjo ir atrado pats sau, tuomet religinis protas iš tiesų egzistuoja, ir jis nepriklauso jokiam individui. Tai yra tiesiog protas – religinis protas, nepriklausantis nuo visų žmogaus pastangų, troškimų, asmeninių paskatų, vidinių prievartų ir viso kito.

    Mes aprašinėjome proto visumą. Dėl skirtingų vartojamų žodžių ji gali atrodyti suskaldyta, tačiau iš tikrųjų tai yra viena nedaloma visuma, kurioje visa tai telpa.

    Todėl toks religinis protas gali priimti tai, ko smegenys negali išmatuoti.

    Tai yra tai, ko neįmanoma įvardyti. Jokios šventyklos, jokie kunigai, jokia bažnyčia ar dogma negali to aprėpti.

    Visa tai paneigti ir gyventi tokioje būsenoje – štai kas yra tikras religinis protas.

    From Meeting Life

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day198
    #lt

  10. Bin ich froh, so schlecht im orakeln zu sein...
    Aber er fällt ja weich.
    #lt #spahn

  11. Space Force General: Iran Conflict Shows US Spectrum Dominance

    Audio of this article is brought to you by the Air & Space Forces Association, honoring and supporting…
    #NewsBeep #News #BreakingNews #breakingnews #electromagneticspectrum #Iran #Lt.Gen.GregoryGagnon #OperationEpicFury #spectrumwarfare
    newsbeep.com/648889/

  12. Tikras religinis protas nepriklauso jokiam kultui, jokiai grupei, jokiai religijai ar organizuotai bažnyčiai. Religinis protas nėra hinduisto, krikščionio, budisto ar musulmono protas.

    Religinis protas nepriklauso jokiai grupei, kuri save vadina religine.

    Religinis protas nėra tas, kuris lankosi bažnyčiose, šventyklose ar mečetėse. Jis taip pat nėra protas, kuris laikosi tam tikrų tikėjimų ar dogmų.

    Religinis protas yra visiškai vienas.

    Tai protas, kuris perprato bažnyčių, dogmų, tikėjimų ir tradicijų klaidingumą.

    Nebūdamas nacionalistinis, nebūdamas sąlygotas savo aplinkos, toks protas neturi horizontų, neturi ribų. Jis yra sprogstantis naujumu, jaunas, gaivus ir nekaltas.

    Nekaltas protas, jaunas protas, nepaprastai lankstus ir subtilus protas neturi jokio inkaro, prie kurio būtų pririštas.

    Tik toks protas gali patirti tai, ką jūs vadinate Dievu, tai, kas yra neišmatuojama.

    From Krishnamurti on Education

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day197
    #lt

  13. Religinis protas yra neprisirišęs, neįsipareigojęs jokiai pozicijai protas, nes tik toks protas gali atrasti, kas yra tiesa ir kas yra melas. Tik toks protas gali išsiaiškinti, ar egzistuoja tikrovė, Dievas, kažkas, kas yra anapus laiko. Tačiau to negali padaryti protas, kuris tiki arba netiki.

    Akivaizdu, kad religinis protas nėra tas, kuris eina į šventyklą, atlieka pudžą ar užsiima įvairiais ritualais.

    Religinis protas visiškai ir galutinai pamato viso to klaidingumą.

    Todėl, būdamas laisvas ir neturėdamas jokios iš anksto paruoštos pozicijos, nuo kurios pradėtų tyrinėti, jis pradeda visą tyrinėjimą iš laisvės.

    Toks protas yra nešališkas, objektyvus, sveikas, racionalus ir gebantis mąstyti logiškai – o tai, iš esmės, yra mokslinio proto savybės.

    Tačiau mokslinis protas nėra religinis protas.

    Mokslinis protas yra atsidavęs tam tikros egzistencijos dalies, tam tikro gyvenimo segmento tyrinėjimui. Todėl jis negali aprėpti visumos taip, kaip gali religinis protas.

    Kad atsirastų toks religinis protas, būtina revoliucija – ne ekonominė ar socialinė, bet psichologinė revoliucija, revoliucija pačioje žmogaus sąmonėje ir pačiame mąstymo procese.

    From Collected Works, Vol. 13

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day196
    #lt

  14. Uosto uostai ->

    pajudėjo traukiniai --

    Vyzdžiai puff

    ir

    tu

    *

    jau internete!

    #LT

    #lt
  15. Kas iš tikrųjų yra šventa? Ar apskritai egzistuoja toks dalykas? Kas yra šventa, ir kas yra šventas veiksmas? Veiksmas juk ir yra gyvenimas.

    Norėdami tai išsiaiškinti ne žodžiais, bet visa savo širdimi, protu ir visa savo esybe, nes suvokiate šio klausimo svarbą, turite atidėti į šalį žodį, vaizdinį, simbolį, teoriją ir žinias, kurias laikėte šventomis.

    Visa tai turi būti visiškai ir galutinai palikta nuošalyje.

    Galite akmenį paversti šventu ar sakraliu daiktu. Mintis gali bet ką paskelbti šventu ir sakraliu, tačiau nuo to tas dalykas nebūtinai tampa šventas.

    Ar pati mintis yra šventa, kad ir kokia subtili, rafinuota, graži ar kilni ji būtų?

    Ar ji nėra tik mechaninis procesas – reakcija į įvairias atminties, patirties ir žinių formas, todėl iš esmės mechaninis ir materialus reiškinys?

    Galite ką nors vadinti šventu ar sakraliu. Žmogaus protas, turintis didžiulį troškimą atrasti kažką nepraeinamai gražaus, gali net pačią mintį pavadinti šventa.

    Tačiau ar ji tokia yra?

    Norint iš tikrųjų tai atrasti, ne tik protu, bet ir širdimi, reikia atmesti viską, ką mintis sukūrė kaip šventa: viską, ką ji sudėjo į knygas, viską, ką sukūrė žmogaus protas ar ranka.

    Visa tai turi būti palikta nuošalyje, nes žmogus save apgaudinėja be galo.

    Pati iliuzija tampa šventa, nes žmogus ją myli.

    Mintis gali tai, kas negražu, paversti nepaprastai gražiu. Net tai, ką vadiname blogiu, ji gali paversti nuostabiu ir didingu dalyku.

    Todėl, jei protas ir širdis nori atrasti, kas yra iš tiesų šventa ir kas yra iš tiesų šventas gyvenimo būdas, visa tai turi būti visiškai ir galutinai atmesta.

    From Can the Mind Be Quiet?

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day193
    #lt

  16. Ar norite, kad jūsų tikėjimas būtų sustiprintas, ar norite iš tikrųjų pamatyti tikrovę – ne ją patirti, bet iš tikrųjų ją pamatyti protu ir širdimi, kurie yra itin budrūs ir aiškūs?

    Tikėjimas yra viena, o matymas – visai kas kita.

    Tikėjimas, kaip ir aklas pasitikėjimas, veda į tamsą. Jis nuveda jus į bažnyčią, į tamsias šventyklas ir į malonius ritualų pojūčius.

    Tačiau tuo keliu nėra tikrovės; ten yra tik vaizduotė, tik įsivaizduojami papuošimai, kurie užpildo bažnyčią.

    Jei nėra baimės, tikėjimas tampa nereikalingas. Tačiau jei laikotės įsikibę tikėjimo ir dogmų, baimė visada ras kelią veikti.

    Tikėjimas nėra vien religinių mokymų dalykas. Jis atsiranda net ir tada, kai nepriklausote jokiai religijai.

    Galite turėti savo asmeninį, išskirtinį tikėjimą, tačiau tai nėra aiškumo šviesa.

    Aiškumas ateina ne iš tikėjimo, o iš tiesioginio matymo.

    From The Only Revolution

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day191
    #lt

  17. Norėdamas išsiaiškinti, ar Dievas yra, ar jo nėra, turi nušluoti į šalį visą informaciją, kurią esi gavęs apie Dievą. Žmonės, kurie tau suteikė tą informaciją, galėjo klysti; todėl turi išsiaiškinti pats.

    O kad galėtum išsiaiškinti pats, turi atsikratyti visų autoritetų ir suprasti visą autoriteto struktūrą bei prigimtį – ar tai būtų policijos autoritetas, valdžios autoritetas, guru autoritetas, ar tavo paties troškimų autoritetas. Visi jie turi savo vaidmenį.

    Nesupratus viso to, vien tik ieškoti to, ką vadini Dievu, neturi jokios prasmės.

    Dievas, jei toks yra, yra kažkas nepaprasto, ko negalima įsivaizduoti per tikėjimą ar įsitikinimus.

    Tai turi atrasti pats.

    Aš nesakau, ar Dievas yra, ar jo nėra.

    Norėdamas tai išsiaiškinti, pirmiausia turi būti laisvas.

    Londonas egzistuoja; tai faktas, fizinis faktas, kurį galima patikrinti ir ištirti, kaip kažką, ką galima pamatyti per mikroskopą.

    Tu tiki Dievu todėl, kad buvai taip išauklėtas ir užaugintas tame tikėjime.

    From Collected Works, Vol. 13

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day192
    #lt

  18. Žmonės visada ieškojo kažko, kas būtų anapus fizinio pasaulio, anapus kasdienio skausmo, kančios ir malonumo egzistavimo. Jie ieškojo kažko aukščiau – iš pradžių debesyse: griaustinis buvo laikomas Dievo balsu. Vėliau jie garbino medžius ir akmenis. Kaimų žmonės, gyvenantys toli nuo bjaurių ir brutalių miestų, iki šiol garbina akmenis, medžius ir mažus atvaizdus.

    Žmogus nori sužinoti, ar egzistuoja kažkas švento. Tuomet pasirodo kunigas ir sako: „Aš tau parodysiu“, lygiai taip pat, kaip tai daro guru.

    Vakarų kunigas turi savo ritualus, kartojimus, puošnius drabužius ir savo konkretaus atvaizdo garbinimą. O jūs turite savus atvaizdus.

    Arba jūs niekuo tuo netikite ir sakote, kad esate ateistas.

    Tačiau jūs ir kalbėtojas norite išsiaiškinti, ar yra kažkas, kas galbūt yra anapus laiko, anapus visos minties. Todėl kartu tyrinėsime, naudosime savo smegenis, protą ir logiką, kad išsiaiškintume, kas yra religija, kas yra religinis gyvenimas ir ar įmanoma gyventi religinį gyvenimą šiame šiuolaikiniame pasaulyje.

    Tad išsiaiškinkime patys, kas iš tikrųjų yra religinis gyvenimas.

    Tai galima suprasti tik tada, kai suvokiame, kas iš tikrųjų yra religijos, ir visa tai atidedame į šalį – nepriklausome jokiai religijai, jokiai organizacijai, jokiam guru ar vadinamajam dvasiniam autoritetui.

    Nėra jokio dvasinio autoriteto. Tai vienas iš nusikaltimų, kuriuos žmonija padarė: mes išradome tarpininką tarp tiesos ir savęs.

    Kai pradedate tyrinėti, kas yra religija, jūs jau gyvenate religinį gyvenimą – ne jo pabaigoje, bet pačiame tyrinėjimo procese.

    Pačiame žiūrėjime, stebėjime, aptarime, abejojime ir klausimų kėlime, neturint jokių tikėjimų ar dogmų, jūs jau gyvenate religinį gyvenimą.

    From Meeting Life

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day190
    #lt

  19. Religija, kaip ją paprastai suprantame, yra tikėjimų, dogmų, ritualų ir prietarų visuma. Tai stabų, talismanų ir guru garbinimas, ir mes manome, kad visa tai nuves mus į kokį nors galutinį tikslą.

    Tačiau tas galutinis tikslas yra mūsų pačių projekcija; tai yra tai, ko mes norime, tai, kas, mūsų manymu, padarys mus laimingus, suteiks garantiją nemirtingai būsenai.

    Įstrigęs šiame tikrumo troškime, protas sukuria religiją iš dogmų, kunigų valdžios, prietarų ir stabų garbinimo, ir ten jis sustingsta.

    Ar tai yra religija?

    Ar religija yra tikėjimo reikalas? Ar tai kitų žmonių patirčių ir teiginių priėmimas arba žinojimas?

    Ar religija tėra moralės praktikavimas?

    Juk būti moraliam yra palyginti lengva – daryti vienus dalykus ir nedaryti kitų. Galima tiesiog mėgdžioti tam tikrą moralinę sistemą.

    Tačiau už tokios moralės dažnai slypi agresyvusis „aš“ – augantis, besiplečiantis, siekiantis dominuoti.

    Ir ar tai yra religija?

    From Life Ahead

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day189
    #lt

  20. #LT View the complete release notes and download the latest Flatcar releases on our (awesomely refactored) release page:

    flatcar.org/releases

    #Flatcar #ContainerLinux #CloudNative #Linux

  21. #LT View the complete release notes and download the latest Flatcar releases on our (awesomely refactored) release page:

    flatcar.org/releases

    #Flatcar #ContainerLinux #CloudNative #Linux

  22. If I know someone or a FOAF who is from #lithuania - I'd love some help with this issue. #lt #litauen

  23. If I know someone or a FOAF who is from #lithuania - I'd love some help with this issue. #lt #litauen

  24. Ar žinote, kas yra religija? Ji nėra giesmėse, ji nėra pudžos ar kitų ritualų atlikime, ji nėra skardinių dievų ar akmeninių stabų garbinime, ji nėra šventyklose ar bažnyčiose, ji nėra Biblijos ar Gitos skaityme, ji nėra švento vardo kartojime ar kokio nors kito žmonių sugalvoto prietaro sekime.

    Nė vienas iš šių dalykų nėra religija.

    Religija yra gerumo jausmas, ta meilė, kuri yra tarsi upė – gyva, tekanti ir amžinai judanti.

    From Think on These Things

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day188
    #lt

  25. Tai gali įvykti tik tada, kai žinios baigiasi ir lieka grynas stebėjimas be jokios krypties. Tokia įžvalga nėra nuolatinio tyrinėjimo ar kasdienės analizės rezultatas; ji yra staigus visų žinių sustojimas ir tiesioginis kažko pamatymas.

    Ši įžvalga sukelia esminį pokytį pačiose smegenų ląstelėse, kurios neša atmintį.

    Kai turite įžvalgą apie prisirišimą, jūs peržengiate patį žodį, peržengiate savo reakcijas – pritarimą ar nepritarimą. Jūs matote ir stebite, kaip protas sukūrė visą šį prisirišimo procesą.

    Ir jūs galite tai stebėti tik tada, kai nenorite jo atsikratyti.

    Stebėti galima tik tada, kai matote, kad stebėtojas yra tai, ką jis stebi.

    Stebėtojas sukūrė prisirišimą, o paskui atsiskyrė nuo jo ir mėgina jį keisti, kontroliuoti, formuoti, neigti, pakeisti ar peržengti.

    Kai atsiranda tokia įžvalga, iš jos gimsta intelektas.

    Nuolatinė įžvalga, neturinti formulės, neturinti išvados, kuri ją užbaigtų, yra kūrybingas veiksmas.

    Nuostabu ir nepaprastai įdomu matyti, kad tada, kai yra įžvalga, minties nėra.

    Mintis negali turėti įžvalgos.

    Įžvalga atsiranda tik tada, kai protas neveikia mechaniškai minties struktūroje. Tik tada įmanoma tiesiogiai pamatyti.

    From To Be Human

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day187
    #lt

  26. Mūsų smegenys yra pažeistos. Tūkstančius metų mes buvome psichologiškai, viduje, žeidžiami, ir tas sužeidimas yra mūsų smegenų ląstelių dalis. Tai prisimenamos žaizdos: du tūkstančius metų trunkanti propaganda, kad aš esu krikščionis, kad tikiu Jėzumi Kristumi – tai yra žaizda; arba kad aš esu budistas – tai taip pat yra žaizda.
    Todėl mūsų smegenys yra pažeistos.
    Išgydyti šį pažeidimą reiškia klausytis labai atidžiai – tiesiog klausytis. Ir tame klausymesi atsiranda įžvalga į tai, kas yra sakoma.
    Tuomet iš karto įvyksta pokytis smegenų ląstelėse.
    Todėl nebelieka tapatinimosi – visiško ir absoliutaus.

    From Reflections on the Self

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day186
    #lt

  27. Ar gali protas pamatyti, įžvelgti visą šį sąlygotumo reiškinį – temperamentą, savitumus, tai, kaip protas yra praeities ir evoliucijos rezultatas? Ne rytoj, bet dabar, akimirksniu, įžvelgti save, ir todėl leisti tam įžvalgumui atnešti savo energiją, kuri pakeičia „tai, kas yra“.

    Įžvalga turi savo milžinišką energiją, kuri nepriklauso nuo jokių išorinių paskatų, ir todėl ji pakeičia tai, kas yra stebima – šiuo atveju prisirišimą.

    Ar jūs turite tokią įžvalgą ir todėl tą nepaprastą energiją visiškai pakeisti savo prisirišimą?

    Kad protas nebesemtų energijos iš prisirišimo, konflikto ir visų su tuo susijusių dalykų, bet turėtų savo gyvybingą energiją, nepriklausančią nuo aplinkos, kultūros ar kitų žmonių?

    Pagalvokite!

    Tuomet gyvenimas reikštų visai ką kita nei tai, kaip gyvename dabar – gyvendami konflikte.

    From Facing a World in Crisis

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day185
    #lt

  28. Žmogus suvokia – jei pakankamai objektyviai save ištyrė, be jokio smerkimo ar vertinimo, jei save stebėjo – kad yra sąlygotas, tiek paviršutiniškai, tiek labai giliai.

    Ir kyla klausimas: ar apskritai įmanoma išsilaisvinti ne tik iš gilaus sąlygotumo, kuris gali būti šeimos, rasės istorijos, daugelio kartų sukauptų įtakų pasekmė, tų poveikių, kurie nebuvo akivaizdūs, bet vis dėlto prasiskverbė labai giliai?

    Ar protas kada nors gali būti visiškai laisvas nuo viso to?

    Tai vienas klausimas.

    Ir jei protas yra sąlygotas, ar jis gali pats save visiškai išlaisvinti iš sąlygotumo?

    Arba – ir tai gali būti ne mažiau svarbus klausimas – ar protas gali užkirsti kelią tam, kad būtų toliau sąlygojamas, ne pasipriešinimu, ne gynyba, bet visiškai kitu būdu?

    Krishnamurti čia kelia ne klausimą, kaip pakeisti vieną sąlygotumą kitu, bet ar įmanoma būti visiškai laisvam nuo viso sąlygotumo proceso. Jis kviečia ne ieškoti atsakymo teorijoje, bet pačiam tiesiogiai stebėti, kaip sąlygotumas veikia kasdieniame gyvenime – santykiuose, baimėse, troškimuose, įsitikinimuose ir reakcijose.

    From The Awakening of Intelligence

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day184
    #lt

  29. Jei žmogus pastebi, kad yra sąlygotas, ir pasako: „Proto neįmanoma išlaisvinti iš sąlygotumo“, tuomet problema baigiasi. Jei pradedate nuo išankstinės formulės, kad niekada netapsite laisvi nuo sąlygotumo, visas tyrinėjimas sustoja. Jūs jau pasipriešinote problemai, jau į ją atsakėte, ir tuo viskas baigiasi.

    Tuomet belieka tik dar labiau puošti ir tobulinti savo sąlygotumą.

    Tačiau jei į šį klausimą gilinatės rimtai ir suvokiate visą problemą, ką tuomet daryti?

    Kaip reaguojate, jei tai yra labai rimtas iššūkis, ne kažkas, ką galima tiesiog atmesti ar ignoruoti? Jei tai yra gyvybiškai svarbus ir nepaprastai reikšmingas dalykas jūsų gyvenime, kokia yra jūsų reakcija?

    Jei atradote savo sąlygotumą, koks yra jūsų stebėjimo pobūdis?

    Ar jūs tai pastebėjote pats, ar kažkas jums apie tai pasakė?

    Tai iš tikrųjų labai svarbus klausimas.

    Jei jums apie tai buvo pasakyta ir jūs sakote: „Taip, aš esu sąlygotas“, tuomet jūs tik reaguojate į pasiūlymą ar idėją. Tai nėra tikra; tai tik žodinė sąvoka, kurią priėmėte ir su kuria sutikote.

    Tai visiškai skiriasi nuo situacijos, kai pats tai atrandate.

    Nes kai atradimas yra jūsų pačių, jis tampa nepaprastai svarbus, gyvas ir tikras. Tuomet atsiranda aistra surasti kelią iš to sąlygotumo.

    From Beyond Violence

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day183
    #lt

  30. Kalba iš tikrųjų nesąlygoja smegenų. Tai, kas jas sąlygoja, yra kalbos teorija, tam tikro jausmo abstrakcija ir tos abstrakcijos virtimas idėja, simboliu ar asmeniu – ne tikru žmogumi, bet žmogumi, kurį mintis įsivaizduoja, kurio tikisi arba kurį susikuria.

    Visos šios abstrakcijos, idėjos ir išvados, kad ir kokios stiprios jos būtų, sąlygoja smegenis. Tačiau tai, kas yra tikra, pavyzdžiui, stalas, niekada to nedaro.

    Paimkime žodį „kančia“. Šis žodis hinduistui ir krikščioniui reiškia skirtingus dalykus, tačiau pati kančia, kad ir kaip ji būtų apibūdinama žodžiais, yra bendra mums visiems.

    Kančia yra faktas, tikrovė.

    Kai bandome nuo jos pabėgti per teoriją, idealizuotą asmenį ar simbolį, būtent šios pabėgimo formos formuoja smegenis. Tačiau pati kančia kaip faktas to nedaro. Ir tai svarbu suprasti.

    Panašiai yra su žodžiu „prisirišimas“. Pamatyti tą žodį, tarsi laikyti jį rankoje ir stebėti, pajusti jo gilumą, visą jo turinį, jo pasekmes, pamatyti faktą, kad mes esame prisirišę – būtent faktą, o ne žodį – tas pajautimas neformuoja smegenų, neįspraudžia jų į jokį modelį.

    Tačiau vos tik nuo to fakto nusigręžiama, kai mintis nutolsta nuo fakto, pats tas nutolimo judesys, tas pabėgimo judesys, tampa ne tik laiko veiksniu, bet ir pradžia proceso, kuris formuoja smegenis pagal tam tikrą šabloną.

    Faktas neįkalina proto. Nuo fakto bėganti mintis – įkalina.

    From Krishnamurti to Himself

    #Krishnamurti
    #Meditation
    #phylosophy
    #mind
    #day182
    #lt

  31. Air Force MQ-9 fleet drops to 135 aircraft after Iran combat losses

    The U.S. Air Force’s MQ-9 Reaper fleet has fallen to roughly 135 aircraft as combat attrition from Operation…
    #NewsBeep #News #BreakingNews #air-force-times #breakingnews #circulated-air-force-times #circulated-defense-news #circulated-military-times #collaborativecombataircraft #Drone #Iran #iranwar #lt-gen-david-tabor #MQ-9Reaper #OperationEpicFury #unmanned
    newsbeep.com/537198/

  32. Excited to share this L&T - Project Webinar — concise, practical insights on project planning, collaboration, and delivery. Perfect for PMs, team leads, and makers looking to level up their workflow. Watch for tips, templates, and discussion you can apply tomorrow! #English #Webinar #ProjectManagement #Teamwork #RemoteWork #ProjectPlanning #KnowledgeSharing #LT
    tube.gen-europe.org/videos/wat

  33. Užtenka vieno žmogaus parašo, ir visa Lietuva kitą dieną keliauja į daržus bulvių sodinti, nes išnuomuoti windowsėliai, ms ofisėliai, gmailiukai, feisbukučiai ir etc. debesėliai ant ES žemelės nebeveikia kartu su visa valstybės ir verslo infrastruktūrėle. #ES #politika #jav #technologijos #LT

  34. po to, kai didžiosios Europos šalys parodė vidurinį pirštą Trampui dėl pagalbos Irane, sakyčiau, yra kiek pakilęs "bulvių auginimo darže indeksas". Keičiantis ES ir JAV santykiams iš strateginės partnerystės į konkurenciją, iš pakankamai nesenų istorinių pavyzdžių (Huawei), tikimybė iškilus, kad bus paliesta ir skaudžiausia Europos/Lietuvos priklausomybė - net ne karinė - o technologinė. #ES #politika #jav #technologijos #LT

  35. #MuseProfile : un profile à couleurs additives dont l’IRC atteint le sommet #AstraProfile #LT deux profiles IP, longue portée #HaluStrip #Duo : version linéaire de l’Halupix et aussi #Sunrise : des blinders couleur… Chez #PROLIGHTS à l’ISE 2026, nouvelle année rime avec nouveautés !

    👉 Lien de l'article : soundlightup.com/flash-and-new

    #MuseProfile #AstraProfile #Sunrise #4FLX #HaluStripDuo #Prolights #EclairagePro #StudioTV #EclairageTheatre #TheatreTech #lighting #designer #IP65 hashtag#ISE2026

  36. 700AH #Untersitz #Batterie im #Technik #Check - 500 Ampere #Dauerstrom??

    Alexej checkt gemeinsam mit Luca unsere neue #Untersitzbatterie #LC #700s #LT auf ihre #Dauerstromfähigkeit und prüft Details im #Assembling sowie das #BMS.
    Mehr technische Einblicke direkt im Video.

    @ective_strom

    m.youtube.com/watch?v=5IESZ1Kz

  37. Hier kann man das Experiment #LT in der Natur beobachten und (an sich selbst erfahren):
    staatsbad-pyrmont.de/bad-pyrmo

    #lt